Pranayama

Sanskrito kalba prana reiškia „gyvybinė jėga”, „gyvenimo energija”, ayama — „sulaikymas”, „išsaugojimas”. Pagal jogos sistemą aiškinama, jog prana — tai pirminė visur prasiskverbianti kosminė energija, nematoma ir neapčiuopiama gyvybinė jėga, esanti maiste, vandenyje, saulės šviesoje, medžiuose, ore bei atmosferoje. Ji — viso gyvenimo ir judėjimo pagrindas.
Gyvybinė jėga prana persmelkia visą kūną, teikia veiklumo. Kūnas gyvena ir jutimo organai veikia tol, kol jame egzistuoja prana. Nuo jos priklauso ir psichinė veikla.
Aiškinama, jog prana nėra vien įkvėptas ir iškvėptas oras. Tai įkvepiamo ir iškvepiamo oro magnetinė srovė. Fizine prasme kvėpavimas yra mūsų ryšys su prana, priemonė pranai patekti į kūną. Visa gyvybinė veikla priklauso nuo to, ar ore, kurį mes įkvepiame, yra prana, kitaip tariant, kosminė gyvybės energija.
Prana patenka į kūną įkvepiant, todėl kvėpavimo reguliavimas yra paprasčiausia priemonė pranos judėjimui kūne kontroliuoti. Valdyti pranos sroves kūne galima išmokti reguliuojant kvėpavimą, t. y. panaudojant visas plaučių galimybes, derinant įkvėpimą ir iškvėpimą (įkvėpus tam tikrą laiką nebekvėpuoti, keisti įkvėpimo ir iškvėpimo ritmą ir t. t). Procesas, kai kvėpavimu valdoma prana, vadinamas Pranayama (arba Pranajama).

Gilus kvėpavimas

1. Prieš pradėdami mokytis Pranayamos, pasipraktikuokite giliai pro nosį įkvėpti ir iškvėpti. Iškvėpimas turi trukti dvigubai ilgiau negu įkvėpimas; kvėpuokite kuo lėčiau. Po kelių savaičių išmokite taip kvėpuoti pakaitomis čia viena, čia kita šnerve. Mokytis Pranayamos, t. y. reguliuoti kvėpavimą, sulaikyti įkvėptą orą, galima pradėti mažiausiai po dviejų mėnesių. 2. Atsisėskite tiesiai kuria nors poza sukryžiuotomis kojomis. Lėtai visiškai iškvėpkite, po to lėtai, giliai ir ramiai įkvėpkite pro nosį (burna užčiaupta). Antgerklio užspausti nereikia. Įkvėpdami jauskite, kaip oras lėtai be perstojo plūsta žemyn ir pripildo apatinę, po to vidurinę, galiausiai viršutinę plaučių dalį. Iškvėpdami sekite, kaip oras pirmiausia išeina iš viršutinės, po to vidurinės ir apatinės plaučių dalies. Čia susilieja trys išvardytos įkvėpimo ir iškvėpimo pakopos, ir kvėpavimas tampa tolygus, nenutrūkstamas, lyg banguojantis. 3. Lėtai įkvėpdami, skaičiuokite sekundes. Diafragma šiek tiek išpūskite pilvą ir įtraukite oro pirmiausia į skrandį. Po to išplėskite krutinės ląstą ir pripildykite ją, taip pat gerklę oro. Plaučiai turi išsiplėsti, bet ne per jėgą. Šiek tiek luktelėję, visiškai iškvėpkite, sutraukdami pirmiausia krūtinės, po to tarpšonkaulinius raumenis, ir galiausiai įtraukite pilvą. Jei atliksite tai ritmiškai ir natūraliai, ir bus gilusis kvėpavimas pagal jogos sistemą. 4. Kvėpuojant oras turi įeiti ir išeiti lygiai, ramiai, be sustojimų. Tyliai mintyse sau skaičiuokite, kad išlaikytumėte reikiamą cikliškumą bei ritmą. 5. Stenkitės kuo daugiau įkvėpti į plaučius oro ir iš jų iškvėpti. Toks kvėpavimas išplės krūtinės ląstą ir sustiprins krūtinės raumenis. Dirba visas kvėpavimo mechanizmas. 6. Visiškai iškvėpę (kai jaučiate, kad plaučiuose oro nebėra), prieš įkvėpdami vėl, stabtelkite dviem trims sekundėms, atpalaiduokite krūtinės ir pilvo raumenis. 7. Įkvėpus ir iškvėpus pauzės turi būti vienodos. 8. Pagal čia aprašytą būdą įkvepiama rečiau negu paprastai. 9. Pirmą savaitę pradedantieji turi atlikti ne daugiau kaip penkis kvėpavimo ciklus iš karto. Treniruotis galima rytą ir vakare. Po dviejų trijų savaičių treniruotės palengva ilginamos iki dešimties ciklų iš karto ir treniruojamasi tris keturis kartus per dieną nustatytu laiku, pasirinkus kurią nors pozą. Ruošdamiesi Pranayamai, taip turite treniruotis du mėnesius.

Parašykite komentarą